Smurto rūšys

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai – moterys, vaikai, seneliai.

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės – ne visada akivaizdžiai pastebimos.  Smurtas – tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.

Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.*

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.*

 *Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis  fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: 

  • Mušimas, stumdymas, kratymas.

  • Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.

  • Smaugimas, dusinimas.

  • Kandžiojimas, spjaudymas.

  • Izoliavimas, grasinimas ginklu.

  • Deginimas, kankinimas ir kt.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinio smurto veiksmai:

  • Nuolatinės įtampos, streso, baimės jausmo sukėlimas.

  • Niekinimas, žeminimas, žodinė agresija.

  • Vertimas jaustis kaltu (-a).

  • Įsitikinimų išjuokimas.

  • Tel. skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.

  • Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.

  • Manipuliavimas ir kt.

Ekonominis smurtas 

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

  • Draudimas dirbti.

  • Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.

  • Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).

  • Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.  Seksualinio smurto veiksmai:

  • Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.

  • Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.

  • Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra – nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

  • Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.

  • Medicininė – kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.

  • Pedagoginė – kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.

  • Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.

  • Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto ratas

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.

Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui – kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

1 etapas - Įtampos augimas

Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau.

Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas – įtampos augimas.

Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį sakydama „Jis tiesiog per daug rūpestingas“, „Tokį elgesį iššaukia įtampa darbe, nuovargis“. Moterys, patiriančios smurtą ne pirmą kartą, jau žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės. Tačiau jos viliasi ir tikina save, kad pasistengus galima išvengti smurto proveržio.

2 etapas - Smurto proveržis

Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“.

Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: „Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji“, „Tu pati kalta“, „O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?“, „Aš tau tik gero noriu“. Dažnai moteris netiki tuo, kas įvyko, neigia incidento rimtumą ir vengia kreiptis pagalbos.

3 etapas - Medaus mėnuo

Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas – susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais.

Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti. Nejučia grįžtama į pirmąjį etapą – įtampa, kontrolė, žeminimas tęsiasi iki kito smurto proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

Galios ir kontrolės ratas

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.

Pasitikrinkite, ar nesate smurtiniuose santykiuose

Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112:

Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas).

Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

PASITIKRINKITE, AR NESATE ĮSTRIGUSI SMURTINIAME RYŠYJE, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų.

Jei kils minčių ar pastebėjimų, kuriuos norėtumėte aptarti, skambinkite mums telefonu +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038


  1. Ar Jūs bijote savo partnerio?

  2. Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją? Ar Jūs jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis?

  3. Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?

  4. Ar Jūsų partneris jums draudžia (ar riboja galimybes) eiti į mokslo ar darbo įstaigą (-as)?

  5. Ar barnio metu jis grasina atimti turtą? Vaikus? Pakenkti jūsų reputacijai? Verslui? Kt?

  6. Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?

  7. Ar Jūsų partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu su Jumis arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas?

  8. Ar Jūsų partneris kada nors tyčia gadino jums priklausantį daiktą(-us), ar grasino nuskriausti jūsų augintinį?

  9. Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu? Šeimos pajamomis ir turtu?

  10. Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?

  11. Ar jis naudoja seksą tam, kad jus įskaudintų, “nubaustų”?

Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose.

Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!

Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje:


  1. Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, t.y. Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenims (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, t.y. Jūs, ar kartu gyvenantys asmenys (pvz., Jūsų vaikai), kol vyksta baudžiamoji byla;

  2. Neprivalote rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui;

  3. Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju);

  4. Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą;

  5. Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;

  6. Turite teisę teikti įrodymus. Buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos, kt. yra pripažįstami įrodymais ir jums reikalaujant turi būti prijungti prie bylos, taip pat įrodymais laikomi šeimos gydytojo anksčiau padaryti įrašai Jūsų ir Jūsų vaikų medicininėse kortelėse;

  7. Turite teisę apskųsti policijos pareigūnų, prokuroru ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, įskaitant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;

  8. Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti. Nukreipimą išduoda policija;

  9. Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite;

  10. Turite teisę turėti atstovą (advokatą, advokato padėjėją, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu – ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti asmenį, kurį įgaliojate atstovauti Jūsų interesus);

  11. Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme, t.y. galite pageidauti, jog apklausa nebūtų vykdomą policijos komisariate, o tik pas ikiteisminio tyrimo teisėją;

  12. Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa būtų atliekama nuotolinio ryšio priemonėmis (ši priemonė gali būti taikoma nuo baudžiamojo proceso pradžios, ji numatyta Generalinio prokuroro rekomendacijose, galiojančiose policijos pareigūnams ir prokurorams, ir gali būti taikoma viso ikiteisminio tyrimo metu);

  13. Turite teisę prašyti, kad apklausos metu būtų daromas vaizdo ir garso įrašas;

  14. Turi teisę proceso metu duoti parodymus Jums suprantama kalba, naudotis vertėjo paslaugomis, jei tai reikalinga;

  15. Turi teisę gauti pranešimą apie įtariamojo suėmimą;

  16. Turi teisę gauti pranešimą apie įtariamojo paleidimą į laisvę;

  17. Turi teisę prašyti, kad Jūsų apklausoje dalyvautų specialistas (pvz., psichologas ar Specializuotos pagalbos centro atstovas), jeigu tokiu būdu Jums būtų lengviau duoti parodymus.

Šias teises įtvirtinantys teisės aktai:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (1p., 4 p., 6 p., 7 p., 8 p., 10 p.);
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2 p., 5  p.);
Rekomendacijos dėl nukentėjusiųjų specialiųjų apsaugos priemonių vertinimo ( 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 14 p., 15 p., 16 p., 17 p.,);
Europos parlamento ir tarybos direktyva Dėl nusikaltimų aukų teisių, paramos jomis ir jų apsaugos standartų (3 p.).

Kilus klausimams ar/ir neradus reikiamos informacijos, prašome kreiptis į Panevėžio agentūrą „SOS vaikai“, tel.: +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 arba el.paštu: paramosnamai@gmail.com.

Konsultacijos teikiamos darbo dienomis darbo valandomis.

Lengvai suprantama kalba parengtas tekstas „Ką daryti, jeigu Jūs patyrėte smurtą?“

Atsisiųsti informaciją "Ką daryti, jeigu Jūs patyrėte smurtą?"